- tešlius
- tẽšlius, -ė smob. (2), tèšlius (2) prk. 1. kas riebus, sunkus, nutukęs: Kas labai riebus, nutukęs, tas tèšlius Skr. Jau sunkus esi, tẽšlius Trš. Veršiukas nutukęs kai tèšlius Skr. 2. kas nešvarus, nevalyvas: Tẽšlius neapsiskutęs, nešvariai apsirengęs Mšk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
